KAS YRA DEGTINĖ
Degtinė, arba vodka – neutralaus skonio ir aromato distiliuotas, demineralizuotas, vandeniu skiestas spiritas (etanolis). Kad gėrimas būtų kuo grynesnis, jis keliskart distiliuojamas ir filtruojamas, taip pašalinamos visas nepageidaujamos priemaišos.
ISTORIJA
Dabar jau neįmanoma atsekti, kas pradėjo gaminti degtinę. Atradėjo garbės siekia ir Rusija, ir Lenkija, tačiau gali būti, kad degtinės gaminimo menas keliavo iš Pietų Europos pietų per Vokietiją, Hanzos pirklių keliais į rytus ir šiaurę. Kaip bebūtų, degtinės varymas nuo pat jos atsiradimo buvo toks pelningas, kad mažos varyklos netruko dūmyti beveik prie kiekvieno dvaro Lenkijoje, Prūsijoje ir Baltijos šalyse. Paprastiems kaimiečiams būdavo gaminama pigi ir daug laiko gamybai nereikalaujanti degtinė, ja prekiaudavo dvarui priklausančios smuklės. Ponai, žinoma, gėrė daug tauresnius gėrimus.
Degtinė kitaip vadinama dar „ugniniu vandeniu“ – Vokietijoje gebrannte wasser, Lenkijoje–gorzale wino ar wodetczka, Ukrainoje – harjache vyno. Rusai be pasauliui žinomo vodkos žodžio turi dar pavadinimą hlebnoje vino.
BROLIAI SMIRNOVAI
1818 metai laikomi baltosios degtinės bei pasaulyje išgarsėjusio prekės ženklo gimimo metais. Kaip tik tada iš baudžiauninkų kilę broliai Aleksejevičiai Maskvoje pradėjo savo alkoholio verslą. Po kažkiek laiko jie iš alkoholio buvo uždirbę tiek pinigų, kad galėjo išsipirkti iš baudžiavos ir pasikeisti pavardę – jie pasivadino broliais Smirnovais. Vėliau, po pusės amžiaus, Piotras Smirnovas sukūrė savo nepriklausomą verslą ir pradėjo degtinę filtruoti per medžio anglį. Rezultatas buvo neįtikėtinas, palyginus su kitomis tuometinėmis degtinėmis, šioji buvo skaidri kaip vanduo. Maždaug tuo pačiu laiku, vadinasi, žymiai vėliau nei atsirado pats gėrimas, rusų kalboje imtas vartoti žodis vodka. 1886 m. Smirnovų vodka tapo caro dvaro oficialia degtine. Likusio pasaulio valdovai ir toliau teikė pirmenybę brendžiui, viskiui bei romui.
Spalio perversmas nutraukė Smirnovų veiklą Rusijoje. Gamykla buvo nacionalizuota, ir visos gamybos proceso paslaptis emigravo kartu su Smirnovų gimine į užsienį. Receptai ir teisė vartoti pavadinimą iš pradžių trumpam sustojo Vakarų Europoje, kur „Smirnov“ virto prancūzišku „Smirnoff“, o paskui – iškeliavo į Ameriką.
Teisę gaminti ir parduoti „Smirnoff“ degtinę Amerikoje 1933 metais įsigijo verslininkas pavarde Kunett. Tuo metu ką tik iš „sausojo įstatymo“ gniaužtų išsilaisvinusioje jankių žemėje visi mieliau gėrė viskį bei kitus gėrimus, tačiau iš Rusijos kilusi degtinė „Smirnoff“ jau drąsiai skynė sau kelią šioje plačių galimybių šalyje.
DEGTINĖS GAMYBA
Teoriškai degtinę galima rauginti iš bet kokios organinės kilmės žaliavos, bet dažniausiai naudojami grūdai (kviečiai, rugiai, miežiai, kukurūzai, ryžiai), kartais bulvės, cukriniai runkeliai ir pan. Iš žaliavos pirmiausia gaminama misa, ji rauginama ir paskui distiliuojama.
Į misą įdėtos mielės pradeda fermentacijos procesą, kuris sustoja iškart, vos tik alkoholio kiekis ima viršyti normą arba baigiasi cukrus, arba temperatūra nukrenta žemiau nei reikia rauginimo procesui. Norint gauti gryną etanolį, surūgusį mišinį reikia distiliuoti bei rektifikuoti, t. y. garinant jį išskirti ir išvalyti. Šis procesas pagrįstas skirtingomis skysčių virimo temperatūromis. Norint gauti gryną 96% etanolį, spiritą būtina distiliuoti pakartotinai. Silpnesniam alkoholiui ir vadinamiesiems samanės aliejams iš distiliato pašalinti dabar naudojami įvairūs filtravimo metodai. Jie leidžia paversti spiritą tokiu neutraliu, kad be cheminės analizės net sunktu nustatyti, iš kokios žaliavos jis kilęs.
Į grynąjį spiritą įpilama vandens, iki kol gaunamas pageidaujamas stiprumas.
Paprastai jis siekia 40%, bet galima nusipirkti ir stipresnės degtinės. Dar svarbesnė nei spirito žaliavinė medžiaga ir jos kilmė yra skiedžiamo vandens kokybė. Kai kurie gamintojai naudoja ekologiškai švarų aukštikalnių vandenį, o „Smirnoff“ – paprastą demineralizuotą vandenį. Su vandeniu sumaišytas maistinis spiritas aukštoje temperatūroje filtruojamas per metalinėse talpyklose esančią medžio anglį, deimantų dulkes arba kitokią medžiagą, kuri sugeria visus pašalinius skonius ir kvapus.
VARTOJIMAS
Pas mus degtinė dažniausiai vartojama gryna. Tokiu atveju ji tiekiama atšaldyta (+3-6°C), galima pilti į apšarmojusias taures. Labiau atšaldyti nepatartina, nes gali dingti šiai degtinei būdingos skonio ir aromato savybės. Kitur degtinė vartojama gryna, pateikiant kambario temperatūros ( 18-20°C) tulpės formos taurėje.
Degtinė – dažnas pagrindinis kokteilių komponentas. Geriausiai pasaulyje žinomi šie klasikiniai kokteiliai:
- „Vodka Martini“;
- „Godmother“ – iš degtinės, amareto bei ledo;
- „Bloody Mary“ – pipirai, pomidorų sultys,
- „Screwdriver“ –paprastas apelsinų sulčių ir degtinės gėrimas, savo pavadinimą gavęs iš to, kad pritrūkus šaukštelių buvo imtas maišyti ištiestos rankos atstumu esančiu atsuktuvu.
